- karis
- 1 kãris sm. (2) psn. 1. kariuomenė; kariuomenės įgula; kariuomenės stovykla; kariuomenės pulkas: Ir visas karis Sisero prapuolė iš ašminės (paraštėje aštrumo) kardo BBTeis4,15. Bet karis chaldėjų vijo karalių BB4Kar25,5. Tada pradėjo visas karis bėgti BBTeis7,21. Karis midianitų buvo ing šiaurę užu kalnelių sargybos lankoje BBTeis7,1. Karaliaus karis ėjo BB1Mak6,40. Nor prieš mane karius stato, nebaidos širdis mano KN26. Teipo pabaigti yra dangus ir žemė ir visi jų kariai Ch1Moz2,1. Su visu jo kariu egiptikų WP154. 2. karas: Tu verti žmonių ant kario SGII31. Bus kãriai (vainos) J. Kariai ir šauksmas karių MT237. Stipriai karį savo gundym(u)osa kariaus WP99. Pasikėlė su kariu be visokios kaltės PK86. Kas iš mūsų karį ves pryš kananitus? BBTeis1,1. Anys visus išgalėjo kariu BBJoz11,19.
Dictionary of the Lithuanian Language.